Tėvynė mano Lietuva,
Ji kaip gėlelė man sava.
Ji kaip lėlytė man graži,
Ji į gėlytę panaši.
Ji kaip tėvelis man gera,
Kitos tokios šalies nėra…
Pasaulyje daug gražių šalių ir miestų, tačiau žmogui gražiausia ta žemė, kurioje jis gimė ir augo. Ta žemė- jo tėvynė. Gimtasis kraštas žmogui – kaip žemė medžiui – į kurią šaknis suleidžia, gyvybę ir stiprybę semia. Žmogus be savo krašto, kaip išrautas medis – sudžiūsta ir išnyksta…
Kovo 10 dieną priešmokyklinės ugdymo grupės „Pelėdžiukai“ ugdytiniai ir pedagogės Daiva Zeikuvienė ir Lina Ona Stadalienė pakvietė vyresniųjų grupių vaikučius ir pedagoges į šventinį rytmetį, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Jos metu vaikai „leidosi į kelionę“ po vaizdingą mūsų kraštą, susipažino su mūsų protėvių gyvenimu, buitimi, apranga, Lietuvai brangiais simboliais…
Rytmečio metu vaikai skyrė pačius nuoširdžiausius žodžius, dainas savo tėviškei. Juk viso ko pradžia yra vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje gyvena ne vienas, kad jo rankos privalo, ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo. Kad jis privalo būti žmogumi.
Priešm. ugd. gr. „Pelėdžiukai“
pedagogė Daiva Zeikuvienė
