Vaikyste, kokia tu spalvota – lyg sapnas drugelio.
Smagi, kaip gražiausia pasaulio giesmė.
Susukusi lizdą vaikučio širdelėj,
Čia lauki kas rytą, kol saulė tekės.

Po to tu, paėmus mažylį už rankos,
Vedi jį vaikystės žaviu takeliu
Ir mokai kas dieną pažinti pasaulį,
Kol tampa takelis plačiuoju keliu.

Neskubinkim žingsnių,
Dar leisk pasidžiaugti
Vaikystės diena – tuo margu drugeliu.
Žinau, kad labai tu jau nori užaugti,
Bet vis dar vaikystės paleist negali.

 

 

x