Marijampolės vaikų lopšelis – darželis „Šypsenėlė“ įgyvendina aplinkosauginį projektą „Sodinu, auginu, tyrinėju, tausoju – gamtai atsidėkoju“, finansuojamą Marijampolės savivaldybės administracijos. Tuos tikslu darželio PU grupių „Smalsučiai“, „Pelėdžiukai“, „Boružėlės“ ir IU grupės „Žirniukai“ ugdytiniai pavasario atostogų metu turėjo galimybę apsilankyti Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centre bei gyvūnų globos namuose „Mindraja“.
Atvykusius į Vokiečių gatvėje esantį Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą pasitiko šio centro darbuotoja, MAATC prevencinės veiklos organizatorė, Liucija Burbienė. Vaikai sužinojo, kur reikia iš namų išvežti nereikalingus daiktus, panaudotas padangas, stiklus, sulūžusius baldus, žaislus…Apžiūrėta didžiuliai konteineriai, kur kraunamos statybinės atliekos, stiklai, metalai, tekstilės atliekos. Gidė visus sudomino pasakojimu apie nuodingas atliekas: šiferį, gyvsidabrį, t. y. kaip su šiomis atliekomis reikia elgtis, kaip surinkti, kad nepakenktų sveikatai. Vaikai turėjo galimybę apsilankyti sandėlyje, kur priimami dar geri daiktai, baldai, žaislai ir gali būti naudojami. Kiekvienas iš mūsų gali ten atvežti panaudotus ir nereikalingus daiktus arba išsirinkti sau reikiamą.
Po to autobusas pajudėjo į Marijampolės regioninį sąvartyną. Pirmiausia vaikai pamatė didelį mišrių atliekų kaupą. Tvyrant nemaloniam kvapui, jiems buvo paaiškinta, kaip svarbu rūšiuoti atliekas, kad antrinės žaliavos būtų perdirbamos. Vaikai pamatė ir į sąvartyną atvykstančias UAB „Ecoservice“ mašinas, kurios atveža mišrias atliekas, ir baldų smulkinimo mašiną, tekstilės atliekų bei stiklo konteinerius. Gidė papasakojo, kad centras vienas išpirmųjų išbandė naujovišką technologiją – Mikrokonteinerių turbininę elektros jėgainę.
Visiems giliai širdyse įstrigo aplankyti gyvūnų globos namai „Mindraja“, įsikūrę Uosinės kaime, Marijampolės savivaldybėje. Tik įvažiavus pro vartus, visus pasitiko ne tik gyvūnų globos namų vadovas, kinologas Darius Barzdukas, bet ir nepatikliai atvykėlius lydėjusi ir prižiūrėjusi šių namų vyriausioji senbuvė šunytė Bitė. Globos namų vadovas akcentavo, kad čia laukiami tik tie, kuriems reikia pagalbos arba tik tie, kurie nori ją suteikti.
Mūsų darželio ugdytiniai ir juos lydėjusios mokytojos atvyko ne tuščiomis – beglobiams šuneliams ir katinukams jie padovanojo įvairaus maisto. Taip pat apžiūrėjo voljerus, kuriuose gyvena po kelis šunelius. Vaikus nustebino dar vienas sodybos gyventojas – kukurūzinis žaltys, kurį visi vaikai galėjo apžiūrėti ir paglostyti.
PU mokytoja Audronė Lozoraitienė
