„JONINĖS… KUPOLINĖS…RASOS…“
Joninės – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė, dar vadinama Rasos, Kupolių vardu. Tai viena seniausių lietuvių kalendorinių švenčių. Joninių – vidurvasario šventės svarbiausi elementai yra augmenija, saulė, vanduo ir ugnis.
Joninės, Kupolinės, Rasos – Marijampolės vaikų lopšelyje – darželyje “Šypsenėlė” visų laukiama, jau tradicine tapusi, šventė. Birželio 23-iosios rytmetį susibūrusi įstaigos bendruomenė nuo ankstyvo ryto pynė vainikus ir jais puošėsi. Į šventinį rytmetį atvykusius, pro ąžuolo vainikais apipintus vartus, sveikino mokytojos Audronė Lozoraitienė ir Irma Bagdonienė, kurios pririnkusios pirmųjų rasos lašų priminė – „Joninių ryto rasa atgaivina ne tik augaliją, bet ir žmogų, todėl labai svarbu ir kasdien nepamiršti, koks svarbus gerai savijautai vanduo.“ Atsigaivinę rasos lašų vandeniu ir veidelius nušluostę lininiu rankšluosčiu, skubėjome pažinti žolynų magiškas galias ir vainikų pynimo paslaptis, kurias šventės metu, atskleidė mokytoja Evelina Šipšinskienė. „Joninių vainikas – išskirtinis šventės simbolis, puošmena, pinamas iš 9 arba 12 skirtingų žolynų, kurie įpinami į vieną gražų vainiką.“ – pasakojo mokytoja Evelina.
„Nuo seno buvo tikima, kad Rasoms, Kupolinėms, Joninėms, birželio 23 dienos rytą surinktos vaistažolės, turės ne tik gydomąją, bet ir magišką galią“ – kalbėjo mokytoja Ilona Valiulienė, kuri visus ne tik vaišino skirtingų vaistažolių arbatomis, bet ir supažindino su žolynais ir jų gydomąja nauda žmogaus organizmui.
Sveikinimo žodį tarė įstaigos direktorė Aldona Stagniūnienė, kuri džiaugėsi tradicijų puoselėjimu, dailiai nupintais vaikučių ir jų tėvelių rankų darbo vainikais, ir visiems linkėjo smagių Joninių ir geros nuotaikos. Direktorės sveikinimai neapsiėjo be saldžių lauktuvių vaikams – skanių sausainėlių prie arbatos.
O kokios gi Joninės be paparčio žiedo…? Po ilgų paieškų, saldžiai pražydęs papartis buvo rastas įsitaisęs krūmynų pavėsyje, o mūsų mažieji šventės dalyviai neslėpė džiaugsmo suradę legendomis apipintą, stebuklingąjį paparčio žiedą.
Svarbiausiu akcentu tradiciškai tapo vainikų plukdymas Šešupės upe, o viso žygio metu netilo liaudies daina „Buvo naktys švento Jono“, kurią skambiais balsais traukė visa įstaigos bendruomenė su direktore Aldona Stagniūniene ir mokytoja Rasa Česaitiene priešakyje, o armonika (akordeonas) raudojo stiprių meninio ugdymo mokytojos Dovilės Bičkauskaitės rankų traukiama.
Visus šventės dalyvius lydėjo gera nuotaika ir plačios šypsenos, kaip minėta dainoje -„Buvo linksma ir malonu“…
Šventės akimirkas galima pamatyti:
Kūrybinė grupė „Teatrinukas“
